Pirmieji multicentrinės perspektyvinės studijos „uždegimo žymenų reikšmė skubiam ūminio pankreatito sunkumo įvertinimui“ rezultatai

Reikšminiai žodžiai: ūminis pankreatitas, prognozavimas, C-reaktyvus baltymas, hematokritas. Darbo tikslas. Nustatyti CRB ir hematokrito prognostines galimybes, prognozuojant ūminio pankreatito eigą. Medžiaga ir metodai. Multicentrinė perspektyvinė studija buvo vykdoma keturiose Vilniaus ir Kauno gydymo įstaigose. Tirtas ūminiu pankreatitu sirgusių pacientų kraujo serumas 1-ą ir 3-ią hospitalizacijos parą, siekiant nustatyti CRB ir hematokrito vertes. Remiantis atnaujintu Atlantos sutarimu, visi pacientai buvo suskirstyti į tris grupes pagal ligos eigą: lengvo, vidutinio sunkumo ir sunkaus ūminio pankreatito. CRB ir hematokrito vertės lygintos tarp grupių, ir, braižant ROC kreives, nustatytos kritinės reikšmės, kuriomis remiantis galima prognozuoti sunkios eigos ūminį pankreatitą. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 102 ūminiu pankreatitu sirgę pacientai. Iš jų lengvu ūminiu pankreatitu sirgo 27 (26,5 proc.), vidutinio sunkumo – 55 (53,9 proc.) ir sunkiu – 20 (19,6 proc.) asmenų. Nustatyta, jog kritinė CRB reikšmė, statistiškai patikimai atskirianti sunkų ūminį pankreatitą nuo lengvo bei vidutinio sunkumo, trečią hospitalizacijos parą yra 301,1 mg/l (jautrumas 70,7 proc., specifiškumas 80 proc., AUC 0,79). Pirmą hospitalizacijos parą sunkios eigos pankreatitą patikimai atskiria ribinė 44,3 proc. hematokrito vertė (jautrumas 68,3 proc., specifiškumas 85 proc., AUC 0,77). Išvados. Hematokritas yra gana ankstyvas ir tikslus žymuo, diferencijuojantis sunkų ūminį pankreatitą nuo lengvo bei vidutinio sunkumo. CRB ankstyvam prognozavimui nelabai tinka, nes geriausiomis prognostinėmis savybėmis pasižymi praėjus kelioms paroms nuo susirgimo pradžios.