ŠIUOLAIKINIS KARDIOGENINIO ŠOKO GYDYMAS

Kardiogeninis šokas (KŠ) – tai klinikinė būklė, kuriai būdingas sumažėjęs širdies minutinis tūris, hipoperfuzija, dauginis organų nepakankamumas ir didelis mirtingumas. Ūmus miokardo infarktas yra pagrindinė KŠ priežastis, kuri sudaro apie trečdalį visų KŠ atvejų. Klinikinis KŠ apibrėžimas dažniausiai remiasi hemodinamikos krite­rijais ir hipoperfuzijos požymiais. Siekiant atkurti he­modinamiką ir pagerinti organų perfuziją, KŠ gydymui skiriami vazopresoriai ir inotropai. Mokslinėje literatū­roje nurodoma, kad norepinefrinas yra pirmo pasirinkimo vaistas KŠ gydymui, o esant mažam širdies minutiniam tūriui, pridedami inotropai, dažniausiai − dobutaminas ir milrinonas. Tikslas – apžvelgti 2016-2021m. publikuotų mokslinių straipsnių, aprašančių šiuolaikinį kardiogeni­nio šoko gydymą, duomenis. Metodika. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apž­valga. Duomenys buvo renkami PubMed, ScienceDirect, ClinicalKey, Cochrane Library duomenų bazėse. Analizei buvo naudojami viso teksto straipsniai, kurių pavadinimas, santrauka ir raktažodžiai atitiko apžvalgos tikslą. Naudoti raktažodžiai: cardiogenic shock, inotropes, vasopressors. Analizuotos tik anglų kalba skelbtos 2016-2021m. pu­blikacijos. Literatūros apžvalgai atrinkta 19 straipsnių. Rezultatai. Esant hipotenzijai ar vazoplegijai pirmo pa­sirinkimo vaistas – norepinefrinas. Jei kraujospūdis nor­malus, skiriami inotropai. Norepinefrino skyrimas susijęs su mažesniu pacientų mirtingumu, retesnėmis aritmijomis ir rečiau išsivystančiu refrakteriniu kardiogeniniu šoku. Literatūroje nurodoma, kad norepinefrino ir levosimen­dano ar dobutamino kombinacija yra tinkama kardioge­ninio šoko gydymui. Epinefrinas dėl α ir β adrenerginio poveikio miokardui yra mažiausiai saugus ir susijęs su didesniu mirtingumu. Dopaminas susijęs su dažnesnėmis aritmijomis, tachikardija ir didesniu mirtingumu. Levo­simendanas pasižymi teigiamu inotropiniu poveikiu ir Tako-tsubo kardiomiopatijos metu gali būti skiriamas kaip alternatyva katecholaminams. Šiuo metu trūksta randomizuotų, didelės apimties tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami skirtingi KŠ gydymo metodai.