Moterų po krūties vėžio operacijos reabilitacija, taikant šiaurietišką ėjimą

Šiaurietiškas ėjimas – fizinės veiklos forma, gerinanti žmogaus judrumą, mažinanti jautrumą skausmui, gerinanti limfos nutekėjimą, tad gali būti rekomen­duotina vėžiu sergantiems pacientams. Tyrimo tikslas – fizinės reabilitacijos laikotarpiu nu­statyti šiaurietiško ėjimo poveikį moterų psichomo­toriniams parametrams, taikant spindulinį gydymą po krūties vėžio operacijos. Metodika. Atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 40 moterų (amžius =55±19) po krūties vėžio operacijos. Buvo vertinami psichomotoriniai parame­trai: plaštakos raumenų jėga – dinamometru, limfe­demos laipsnis – centimetrine juostele, jaučiamas skausmas– vaizdinės analogijos skale (VAS), tole­rancija fiziniam krūviui – 6 min. ėjimo testu. Mata­vimai buvo vykdomi du kartus, prieš fizinės veiklos taikymą ir po jos. Rezultatai. Šiaurietiško ėjimo užsiėmimai vyko 12 kartų, kiekvieno trukmė – 60 minučių. Po fizinės vei­klos taikymo nustatėme tiriamųjų psichomotorinių parametrų pokyčius: žasto judesių amplitudė viduti­niškai pagerėjo: lenkimas 17 laipsnių (51,5 proc.), ati­traukimas 18 laipsnių (56,75 proc.), tiesimas 5 laips­niais (11,5 proc.); 6 min. ėjimo atstumas vidutiniškai padidėjo 36 metrais (84,3 proc.). Skausmas sumažėjo vidutiniškai 0,5 balo (32,3 proc.). Išvados. Reabilitacijos metu adaptuota šiaurietiško ėjimo fizinės veiklos forma pagerino pacienčių psi­chomotorinius parametrus: pagerėjo žasto funkcija, tolerancija fiziniam krūviui, sumažėjo skausmas spin­dulinio gydymo metu.